- pagrečiam
- pagrečiám adv. K žr. pagrečiai: 1. Karvė ėda viską pagrečiám, ožka renkasi Vl. Tris dienas vis išvien (pradėm, pagrečiám) lijo KII77. Žaltienė įkibo vindą taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas BsPIII318. Tris metus pagrečiam vaisiaus ieškojo ant pygų medžio prš. Jis pagrečiám nužavino savo gentis Jrk. 2. Jrb Pagrečiám sudėjova rąstus J. Tiedvi linijos eit greta, pagrečiui, pagrečiám KI552.
Dictionary of the Lithuanian Language.